Baltijos kelias '09

Kelias į Kernavę

21d. Šventoji – Mišniūnai – Širvintos – Kernavė ~63km

“Pirmieji, kaip bebūtų keista, atsikėlė Karolis su Jogile. Jie šiandien atsakingi už pusryčius didelei šeimynai. Ganėtinai greitai pasirodė ir kiti pagalbininkai: Petras, Aurimas, Virga.. O kai bulvės jau buvo suskustos atėjo užsimiegoję Vika su Evaldu – “Kokias bulves skust?” .

Žmonės su plaustu upėj

Turbūt nieks negalėjo pasakyt nieko blogo apie virėjų darbą: troškinį iš bulvių, ‘tušonkės’, morkų su česnaku, kukurūzų, svogūnų, grietinės ir krūvos prieskonių (po teisybei tai daug daug pipirų ) buvo tikrai skanu ir sotu.

Vos išvažiavę pakeliui sutikom sutaisytą Jačionį. Kadangi visi krūvoj kartu važiuot nemokam vėl išsiskirstėm mažesnėm grupelėm. Atsiliko Karolis, Jogilė, Ugnė ir Jačionis. Karolis sugalvojo pašaudyt iš vandens šautuvėlio, pirkto Panevėžyje už 50 ct , o Joga nebūtų Joga jei irgi nepradėtų maudynių. Bėda tik, kad ji kartais neapskaičiuoja atstumo ir tada Jačionis skrenda per vairą ant asfalto… “Bet atrodė tai gražiai” – mes jį taip raminom . Daug peroksido, daug binto ir net mineralinio, nes truputi ir silpna pasidarė. Nieko, gyvens .

Pietūs Širvintose

Per šitą avariją vėl keturi žmonės atsiliko, to pasekoje, dėl Jogilės išsiblaškymo, buvo šioks toks nukrypimas nuo kurso ties Širvintomis. Teko 6 km važiuoti autostrada, kad nereiktų sukti rato per aplinkui ir minti ~10 km ar net daugiau.

Visi žygeiviai susitiko jau tik pakeliuj į Kernavę. Ten apsistojome Algimanto sodyboje. Palapines pasistatėm kieme, o gerieji žmonės (Algimanto teta su sese) išvirė krūvą cepelinų, kuriuos visi, blizgančiom kaip vaikų akim, kaipmat surijom Bet turbūt didesnio dėmesio negu cepelinai susilaukė Algio šuo (mini karvutė ) – Godzis. Įdomu ar kada nors jį kas nors taip glostinėjo ir kuteno kaip mes. Ypatingai Vika, Joga ir Paulius T.”

Tekstas: Jogilės Rutkauskaitės