Baltijos kelias '09

Oras Latvijos pusė

“18d. Bauska – Pasvalys ~60km

Ir štai mes vėl Tėvynėj vos kirtus sieną Lietuva mus pasitiko su labai geru oru – atsisukus už savo nugarų matėm vien pilkus debesis, o štai priekyje debesėliai buvo kaip iš “Simpsonų” filmuko pradžios .

Mus pasitinkantis rajono meras

Vaišinami lietuviška gira

Prie sienos mus pasitiko Pasvalio rajono meras Gintautas Gegužinskas, grupelė savivaldybės administracijos darbuotojų ir keletas sportininkų / aktyvistų. Pavaišino tikra gira . O iš tikro tai ne tik kad pasitiko, bet ir palydėjo dviračiais iki Pasvalio miesto. Meras pasiūlė nakvynę miesto stadiono parke, nameliuose. Po nemažai mynimo lietuje nakvynė po stogu ir patogiose lovose buvo tikra atgaiva Kadangi nakvojom pačiame mieste tai dauguma žmonių susigundė šiltu maistu kavinėse. O tie kurie pasilikom nakvynės vietoje skanavom labai skanią vakarienę iš 100 kiaušinių keptų ant laužo

19d. Pasvalys – Panevėžys – Liudynė

Rytas nebuvo panašus į vakarą – naktį skaičiavom žvaigždes, o štai ryte lijo. Tačiau mes nenusiminėm ir tą lietų pralaukėm besišnekučiuodami verandose. Ta laisva akimirka netrukus buvo išnaudota išsimaudymui po šiltu dušu.. ŠILTU !

Nakvynė sodyboj prie Panevėžio

Panevėžyje Tomas bandė taisytis dviratį, tačiau deja nesėkmingai guoliai subyrėjo nuriedėjus ~10 km nuo to paties Panevėžio ir teko pasiprašyti nakvynės pakelėje buvusioje sodyboje. Iš tikrųjų tai labai pasisekė , nes sodyba pasitaikė ne šiaip sau šeimininkai labai šiltai mus priėmė. Net vakarienę leido gaminti ne ant laužo, o jų virtuvėje. Valgėm labai skanų plovą, kurio buvo daug…. daug ir skanaus ir dar su prieskoniais, kas buvo taip netikėta, nes maistas net kvepėjo! Ir dar gėrėm kakavą, taip pat labai daug ir labai skanią.

Šaunieji šeimininkai nepasididžiavo ir kartu prisėdo prie laužo. Išklausę mūsų pasakojimus apie kelionę, apie skleidžiamas idėjas – jie taip pat neliko skolingi šeimininkė papasakojo savo sodybos istoriją. Pasirodo kadaise tai buvo vienas iš dabar jau nebeišlikusio dvaro pastatų. Paties dvaro jau seniai nebėra. Yra išlikę tik ši sodyba ir rūsys po žeme netoli esančiame parke. Anksčiau buvo ir arklidės, bet dabar jos jau atstatytos ir mažai originalumo belikę . Sodyboje praėjusiame šimtmetyje veikė pradinė mokykla, o mus priėmusi šeimininkė buvo viena iš dviejų mokytojų. Apie pradinės mokyklos egzistavimą byloja ir kieme likusios supuoklės, kurios subūrė ir mus, kaip mažus vaikus .

Kas linksmiausia ryte Tomas jau buvo susitvarkęs dviratį , pasirodo vakare jis paskambino broliui ir draugams ir jie atvykę paryčiais, ar net naktį, atvežė reikalingų dalių ir sutvarkė .”

Tekstai: Jogilės Rutkauskaitės